Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė penktadienį pasveikino tradicinio, jau šeštus metus iš eilės rengiamo Lituanistinio ugdymo forumo dalyvius.
Pirmoji ponia, kuri yra lituanistinio ugdymo užsienyje ir lituanistinio ugdymo forumų globėja, forumo dalyviams priminė, kad nuo 2021 m. įgyvendinama idėja telkti mokslininkus, tyrėjus, švietimo politikos formuotojus, lituanistinio ugdymo praktikus ir organizatorius daugiasluoksnėms diskusijoms ir galimų sprendimų paieškai davė vaisių. Per šiuos metus buvo užtikrintas stabilus lituanistinių mokyklų finansavimas. Išaugo parama ugdymo priemonėmis ir projektams, gausėjo mokytojų, gavusių finansavimą Lietuvoje įgyti ir tobulinti savo profesines kompetencijas. Besimokančių vaikų skaičius per pastaruosius trejus metus paaugo apie 2000. Aktyviau į švietimo stiprinimą įsitraukus Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms, lietuviams užsienyje tapo paprasčiau gauti visą reikalingą informaciją apie mokyklų steigimo, stiprinimo galimybes. Šimtai lituanistinių mokyklų mokytojų, dalyvaudami vasaros stovyklose Lietuvoje, stiprina ryšius su istorine Tėvyne.
Pirmoji ponia kartu pažymėjo, kad lituanistinio ugdymo užsienyje plėtra nėra savaime suprantama. Į lituanistines mokyklėles susirenkant įvairaus amžiaus vaikams, nėra lengva užtikrinti vienodą visų įsitraukimą. Be to, sunku rasti ir mokytojų – mokytojauti lituanistinėje mokyklėlėje nėra darbas, tai labiau pašaukimas, atsidavimas idėjai. „Turime rasti atsakymus, kaip nuo projektinio veikimo pereiti prie sistemingo, duomenimis, poreikiu grindžiamo darbo, – tik šitaip išvengsime situacijų, kurios susiklostė dėl mokytojų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo darbų sustabdymo“, – sakė Diana Nausėdienė.
Pirmoji ponia atkreipė dėmesį, kad Airijoje ir Suomijoje lietuviai vaikai turi galimybių mokytis lietuvių kalbos kaip atskiro dalyko valstybinėse tų šalių mokyklose. „Lankydamasi bendruomenėse patyriau, kad tai tikrai sektinas ir siektinas pavyzdys, ir čia turėtų suklusti mūsų Užsienio reikalų ministerijos komanda. Kokius žingsnius dar galėtume žengti tam, kad kiekvienoje šalyje, kurioje yra gausesnės lietuvių bendruomenės, atsirastų galimybė įtraukti lietuvių kalbą į bendrąsias ugdymo programas“, – klausė Diana Nausėdienė.
Pirmoji ponia daug dėmesio skyrė užsienyje gyvenančių lietuvių galimybėms mokytis ir studijuoti Lietuvoje. Ji, be kita ko, pakvietė sutelkti jėgas tam, kad būtų išplėstos išskirtinės Lietuvos mokyklos – Vilniaus lietuvių namų, kurie pagrindinio ugdymo išsilavinimą teikia kartu su apgyvendinimu, galimybės priimti daugiau mokinių, pavyzdžiui, steigiant šios mokyklos filialus visoje Lietuvoje. D. Nausėdienė pabrėžė, kad, padedant diasporai vėl atrasti Lietuvą, tiesiant kelius į ją, užsienyje gyvenantį jaunimą lengviausia susigrąžinti pasiūlant kuo puikesnes mokymosi ir studijų Lietuvoje galimybes.
„Galime drąsiai teigti, kad lietuvių gyvenamose žemėse niekada nenusileidžia saulė. Bet nesvarbu, kaip toli kiekvienas tautietis yra nuo Lietuvos, jis mums rūpi. Lietuvių tauta, kiekvienas mūsų pilietis ir jų palikuoniai yra neatsiejama, vientisa tautos dalis. Tačiau tam, kad išlaikytumėme ją vienyje, kad neleistume visiems piliečiams pabirti kaip nutrūkusiems močiutės gintariniams karoliams, mums reikia konsoliduojančio, telkiančio centro, traukos ir jungties taško. Ir šis taškas, ši vieta yra Lietuvos valstybė“, – sakė pirmoji ponia.
D. Nausėdienė pakvietė kiekvieną lituanistinio ugdymo bendruomenės narį asmeniškai įsipareigojusnuosekliais darbais ir gyvybiškai svarbiais pasiekimais stiprinti Tėvynę Lietuvą.
Lietuvos švietimo ir mokslo institucijų registro duomenimis, šiuo metu užsienyje veikia 260 formaliojo ir neformaliojo lituanistinio švietimo įstaigų, kuriose dirba daugiau kaip 1000 mokytojų, mokosi 12,5 tūkst. vaikų ir jaunuolių.
