Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierė dr. Reda Cimmperman Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nariams pristatė Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos (toliau – Tarnyba) 2025 metų veiklos ataskaitą.
Pristatydama ataskaitą kontrolierė pabrėžė svarbiausias metų veiklos kryptis ir pasiektus rezultatus. Praėjusiais metais nuosekliai stiprinta akademinės etikos prevencija, švietimas ir dar glaudesnis bendradarbiavimas su akademine bendruomene. Didėjantis konsultacijų, mokymų ir diskusijų skaičius rodo, kad akademinės etikos klausimai tampa vis svarbesni tiek mokslininkams, tiek studentams. Tarnyba suteikė 135 konsultacijas, o akademinės bendruomenės susidomėjimas mokymais ir diskusijomis apie akademinį sąžiningumą išaugo kelis kartus. Per metus surengti 48 renginiai, kuriuose dalyvavo daugiau kaip 3,8 tūkst. akademinės bendruomenės narių.
„Didelį dėmesį skyrėme akademinio nesąžiningumo prevencijai. Kryptingai dirbome su pirmo kurso studentais, vesdami 12 seminarų ciklą, kad sustiprintume studentų akademinės kultūros pagrindus. Seminarų cikle studentams pristatyti akademinės etikos principai, plagijavimo prevencijos būdai, tyrimų etika ir atsakingas dirbtinio intelekto naudojimas studijose. Bendras vidutinis seminarų įvertinimas – 9,1 balo iš 10, o rekomendavimo rodiklis viršijo 90 proc. Gauti įvertinimai patvirtina, kad mūsų vykdomos iniciatyvos ir bendradarbiavimas su akademine bendruomene yra prasmingi ir reikalingi“, – pabrėžė dr. R. Cimmperman.
Vienas svarbiausių metų įvykių buvo tarptautinė konferencija „Academic Ethics in Higher Education: Study Approaches, Assessment, and the Role of AI“ (liet. „Akademinė etika aukštajame moksle: studijų metodai, vertinimas ir dirbtinio intelekto vaidmuo“), subūrusi apie 120 Lietuvos ir užsienio ekspertų, kurie diskutavo apie akademinės etikos iššūkius, studijų vertinimo pokyčius ir dirbtinio intelekto (toliau – DI) vaidmenį aukštajame moksle.
Nauji akademinės etikos iššūkiai
Ataskaitiniais metais Tarnyba atliko akademinės bendruomenės apklausą apie akademinę etiką ir laisvę bei pasitikėjimą mokslu. Tyrime dalyvavo 725 respondentai. Gauti rezultatai padėjo geriau įvertinti aktualius akademinės etikos iššūkius ir numatyti prevencijos kryptis akademinėje bendruomenėje.
Atsižvelgiant į iššūkius, susijusius su DI technologijų plėtra ir jų taikymu studijose bei moksliniuose tyrimuose, vienoje iš analitinių apžvalgų nagrinėta, kaip didžiausios pasaulio mokslinės leidyklos ir Publikavimo etikos komitetas (COPE) reglamentuoja DI naudojimą rengiant mokslines publikacijas.
Vienas iš svarbiausių metų pasiekimų – parengtos ir patvirtintos Mokslo komunikacijos gairės, atitinkančios akademinę etiką. Jos skirtos padėti akademinei bendruomenei atsakingai ir skaidriai komunikuoti apie mokslą, tyrimų rezultatus ir studijų procesus.
Tarptautinis bendradarbiavimas ir ateities planai
Tarnyba aktyviai dalyvauja tarptautinėse akademinės etikos iniciatyvose ir bendradarbiauja su Europos bei pasaulio organizacijomis, tokiomis kaip Europos mokslinio sąžiningumo tarnybų tinklas (ENRIO), Europos Tarybos platforma ETINED, Pasaulinis akademinio sąžiningumo tinklas (GAIN), Publikavimo etikos komitetas (COPE) ir Europos mokslo komunikacijos kompetencijų centras (COALESCE).
Praėjusiais metais Tarnybos atstovai skaitė 10 kviestinių pranešimų tarptautiniuose renginiuose, taip prisidėdami prie diskusijų apie akademinės etikos standartus Europoje ir pasaulyje.
Ir toliau Tarnyba aktyviai atlieka analitinius tyrimus, intensyviai bendradarbiauja su akademine bendruomene ir plėtoja prevencines iniciatyvas, skirtas akademinio sąžiningumo kultūrai stiprinti.
