Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT), Tarptautinės Žemės dienos ir savo veiklos 25-mečio proga atidarė parodą „Lietuva žemėlapiuose“. Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre eksponuojamoje parodoje į valstybės istoriją kviečiama pažvelgti per kartografijos prizmę.
Lietuva žemėlapiuose“ nėra vien retrospektyvi ekspozicija, žemėlapiai čia rodomi ne tik kaip dokumentai. Jie atspindini žmonių pasaulėžiūrą, žinias ir skirtingų laikmečių politines realijas ir suteikia galimybę geriau suprasti Lietuvos vietą Europoje ir pasaulyje, o kartu ir tai, kaip ši vieta buvo kuriama, ginama ir įtvirtinama per šimtmečius.
„Per 25 metus Nacionalinės žemės tarnybos veikla buvo ir tebėra glaudžiai susijusi su žemės valdymu, naudojimu, planavimu ir apskaita. Žemėlapiai yra vienas svarbiausių įrankių, padedančių matyti ir suprasti valstybės teritoriją. Todėl Žemės dienos ir tarnybos veiklos sukakties proga pasirinkome istorinės kartografijos temą“, – parodos atidarymo proga sakė laikinasis NŽT direktorius Dovydas Petraška.
Aplinkos ministerijos Kadastro ir erdvinių duomenų politikos grupės vadovės dr. Aušra Kalantaitė savo sveikinimo kalboje pažymėjo, kad istorinių žemėlapių paroda leidžia ne tik geriau suvokti mūsų valstybės įstoriją, bet ir susimąstyti, kas bus palikta ateities kartoms. Pasak A. Kalantaitės, ateities vaizdas priklausys nuo kiekvieno iš mūsų dabarties sprendimų dėl valstybės saugumo, darnaus vystymosi, klimato kaitos.
Irena Krivienė, Vilniaus universiteto bibliotekos generalinė direktorė, sveikindama parodos atidarymo renginio dalyvius ir NŽT jos 25-mečio proga, džiaugėsi, kad tokia istoriškai ir geografiškai vertinga paroda yra eksponuojama būtent bibliotekos patalpose. Patalpose, kuriose nuolat būna daug studentų, tai yra jauna ir aktyvi žmonių karta, nuo kurios ir priklausys mūsų valstybės ateitis.
Parodos atidarymo metu NŽT patarėjo Audriaus Gelžinio moderuota diskusija su geografu prof. Algimantu Česnulevičiumi ir istoriku doc. dr. Tomu Čelkiu dar labiau praplėtė parodos kontekstą, atskleisdama mūsų valstybės vardo minėjimo žemėlapiuose subtilybes, kaip Lietuvą matė, suprato ir vertino kitos šalys.
Pasak diskusijos dalyvių, NŽT organizuota paroda aktualizuoja žemėlapį ne kaip daugeliui mūsų šiandien suprantamą techninį įrankį. Ilgus šimtmečius žemėlapis buvo svarbiausia valstybės pažinimo priemonė. Žemėlapiai leido ne tik orientuotis erdvėje, bet ir suvokti politinius, kultūrinius bei istorinius procesus. Taigi istorinė kartografija atsiskleidžia, ne tik kaip keitėsi valstybės ribos, bet ir kaip formavosi jos identitetas, kaip ji buvo suvokiama ir pristatoma tarptautinėje erdvėje.
Parodos pasakojimas struktūruotas chronologiškai į tris pagrindines dalis. Tai leidžia nuosekliai sekti Lietuvos vardo, teritorijos ir geopolitinės reikšmės kaitą.
Pirmojoje dalyje pristatomi ankstyviausi Lietuvos paminėjimai žemėlapiuose. Nors rašytiniuose šaltiniuose Lietuvos vardas žinomas jau nuo 1009 metų, kartografijoje jis atsiranda tik XIV amžiuje. Vienas ankstyviausių liudijimų yra Genujos kartografo Pietro Vescontės žemėlapis, kuriame Lietuva įvardijama kaip pagoniškas kraštas („Letoini pagani“). Šis laikotarpis atskleidžia ne tik geografines žinias, bet ir to meto gajus kultūrinius bei religinius stereotipus.
Antrojoje parodos dalyje eksponuojamas vienas reikšmingiausių Lietuvos kartografijos kūrinių Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio iniciatyva parengtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis. Šis darbas, baigtas XVI a. pabaigoje ir išleistas XVII a. pradžioje, išsiskiria detalumu ir mastu. Jame pažymėta daugiau nei tūkstantis gyvenviečių, tiksliai atvaizduoti gamtiniai objektai, o pati valstybė pateikiama kaip svarbi Europos politinė jėga.
Trečiojoje dalyje pasakojama apie dramatišką Lietuvos vardo likimą po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų ir jo sugrįžimą XX amžiuje. Po XVIII a. pabaigos geopolitinių lūžių Lietuvos vardas ilgainiui išnyksta iš politinių žemėlapių, tačiau po Pirmojo pasaulinio karo ir 1918 m. atkūrus nepriklausomybę jis vėl įsitvirtina tarptautinėje erdvėje. Šią transformaciją iliustruoja tiek etnografiniai, tiek politiniai žemėlapiai, taip pat tarpukario kartografija, atspindinti valstybės stiprėjimą ir modernėjimą.
Paroda „Lietuva žemėlapiuose“ Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre (Saulėtekio al. 5, Vilniuje) bus eksponuojama iki balandžio 24 d. Parodos lankymas nemokamas kiekvieną savaitės dieną nuo 9 val. iki 20 val.
