Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliko korupcijos rizikos analizę Aplinkos ministerijos (AM) ir Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) kuruojamuose potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo procesuose. Analizė parodė, kad teisinio reglamentavimo trūkumai ir praktikoje taikomos procedūros sudaro prielaidas nepakankamai skaidriems ar nevienodai taikomiems sprendimams, kurie gali sudaryti išskirtinai palankias sąlygas atskiriems fiziniams ar juridiniams asmenims, neužtikrinant pakankamos viešojo intereso apsaugos. Tokie sprendimai turi tiesioginę įtaką gyventojų saugumui, teritorijų planavimui, statybų leidimų išdavimui ir žemės sklypų, patenkančių į potvynių grėsmės teritorijas, vertei. Analizuoti Kauno miesto ir Kauno rajono praktiniai pavyzdžiai.
AAA duomenimis potvyniai kelia riziką apie 28 tūkst. ha miestų ir gyvenviečių, užliejamose teritorijose gyvena daugiau nei 42 tūkst. gyventojų, o vieno ekstremalaus potvynio sukelti nuostoliai galėtų viršyti 250 mln. Eur. Todėl nagrinėtų procesų mastas ir galimas poveikis yra itin reikšmingas visuomenės saugumui, aplinkos apsaugai ir Europos Sąjungos fondų investicijų programų ir valstybės lėšų paskirstymui.
Analizės metu atkreiptas dėmesys, kad galiojantis teisinis reglamentavimas suteikia AM ir AAA neribotą diskreciją spręsti, kokias institucijas įtraukti į potvynių rizikos dokumentų rengimą, o aiškių, objektyvių įtraukimo kriterijų nenustatyta. Todėl praktikoje gali susidaryti situacija, kad dėl svarbiausių potvynių rizikos vertinimo ir valdymo dokumentų rengimo visus sprendimus priims AM ir AAA centralizuotai, nesikreipiant į kitas kompetentingas institucijas. Konkretaus atvejo analizė parodė, kad potvynių grėsmės žemėlapių korekcijos buvo svarstomos neprotokoluotuose susitikimuose viceministro lygmeniu ir nesilaikant privalomų visuomenės įtraukimo terminų reikalavimų, kas didina piktnaudžiavimo ir viešojo intereso pažeidimo riziką.
Taip pat nustatyta, kad AM ir AAA funkcijos nėra aiškiai atribotos – abi institucijos gali vykdyti dalį tų pačių funkcijų be aiškaus pasidalijimo mechanizmo. Praktikoje fiksuotas atvejis, kai statytojas siekė koreguoti potvynių grėsmės žemėlapį konkrečiame sklype, kas galėjo sudaryti prielaidas sumažinti taikomus ribojimus statybai. Po statytojo prašymo pateikimo AAA, pastaroji atsisakė atlikti korekcijas, tačiau vėliau kreipusis į AM buvo priimtas priešingas sprendimas – pakeisti potvynių grėsmės žemėlapius statytojo naudai. Taip pat nustatyta, kad šiuo atveju nebuvo tinkamai užtikrinamas privalomas visuomenės dalyvavimas žemėlapių koregavimo procese.
STT nustatė, kad atnaujinant potvynių grėsmės žemėlapius hidrologiniai (vandens lygio) skaičiavimai nebuvo atliekami, o potvynių grėsmės teritorijų ribos koreguotos remiantis nereglamentuota metodika, vertinančia tik faktinius reljefo aukščius, neatsižvelgiant į jų atsiradimo priežasčių teisėtumą ar poveikį aplinkinėms teritorijoms. Pavyzdžiui, analizė parodė, kad 2022 m. atnaujinant žemėlapius nebuvo vertinama, ar reljefo pokyčiai atsirado teisėtai ir ar jie nekelia rizikos kitoms teritorijoms.
Analizė taip pat parodė, kad tiek institucijos, tiek visuomenė gali teikti AAA skirtingo pobūdžio informaciją ir duomenis, kai rengiami, peržiūrimi ar atnaujinami potvynių rizikos dokumentai, tačiau gautos informacijos vertinimo tvarka nėra aiškiai apibrėžta, todėl net, kai pateikti duomenys neišsamūs ar kelia abejonių dėl jų tikslumo, jie gali būti naudojami priimant sprendimus dėl potvynių grėsmės žemėlapių koregavimo.
Be to, teisiniame reglamentavime įtvirtinta potvynio sąvoka neapima užtvinimo iš nuotakyno, todėl dalis realiai pasikartojančių užtvinimų valstybiniu lygmeniu lieka teisiškai neatpažįstami ir neįtraukiami į rizikos vertinimą. Šiuo metu užtvinimai ignoruojami planuojant teritorijas, išduodant statybos leidimus ar nustatant prevencinių priemonių prioritetus, nors faktiškai sukelia žalą gyventojų turtui, infrastruktūrai ir gali kelti grėsmę žmonių saugumui.
Atkreiptas dėmesys, kad potvynių grėsmės žemėlapiai praktikoje koreguojami ir dažniau nei privalomai nustatyta teisės aktais – kas šešerius metus, nors nėra aiškiai reglamentuota kada ir kokia tvarka gali būti atliekamos tokios neeilinės peržiūros. Analizės metu paaiškėjo, jog potvynių grėsmės teritorijos ir su tuo susiję ribojimai turėjo būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre dar 2020 m., tačiau realiai šie duomenys buvo perduoti tik 2025 m. Tai reiškia, kad visą šį laikotarpį buvo sudarytos sąlygos selektyviai taikyti statybos ribojimus sklypuose, patenkančiuose potvynių grėsmės teritorijose.
STT taip pat nustatė, kad potvynių grėsmės teritorijose grunto supylimai praktikoje galimai naudojami kaip priemonė dirbtinai pakelti sklypų aukščius ir vėliau inicijuoti potvynių grėsmės žemėlapių korekcijas žemės sklypų savininkų naudai, neįvertinus poveikio gretimoms teritorijoms ir potvynio vandens pasiskirstymui. Pavyzdžiui, Kauno mieste (Kleboniškyje, Aleksote, Vilijampolėje) bei Kauno rajone (Pyplių k., Zapyškio mstl., Naujasodžio k. ir kt.) nustatyti atvejai, kai po masyvaus grunto supylimo sklypai buvo eliminuoti iš didelės tikimybės potvynių grėsmės teritorijos, nevertinant atliktų darbų teisėtumo ir galimo poveikio gretimoms teritorijoms (tokia veikla gali reikšmingai paveikti šalia gyvenančių asmenų saugumą potvynių metu).
Visa korupcijos rizikos analizė pateikta AM, AAA, Registrų centrui ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, kurios per 3 mėnesius turi viešai paskelbti, kaip atsižvelgta ar numatoma atsižvelgti į STT pateiktas pastabas ir pasiūlymus padėsiančius šalinti ar valdyti nustatytas korupcijos rizikas.
Korupcijos rizikos analizę rasite čia.
