Valstybės kontrolės rekomendacijos paskatino pokyčius Lietuvos teismų sistemoje. Įgyvendintos audito „Teismų sistema“ rekomendacijos pagerino teismų darbo organizavimą, sudarė sąlygas teisėjams specializuotis ir toliau prisideda prie nuoseklaus teismų sistemos tobulinimo, kad teismai galėtų kokybiškai atlikti pagrindinę savo funkciją – vykdyti teisingumą.
Lietuvos teismai sėkmingai pertvarko nebūdingas „biurokratines“ funkcijas. Įgyvendinus Valstybės kontrolės rekomendacijas, teismų sistema tapo efektyvesnė – gyventojai paprasčiau tvarkosi civilinius reikalus, o teisėjai gali operatyviau nagrinėti sudėtingas bylas.
2020 m. Valstybės kontrolės atlikto audito metu vertinta, ar sudarytos tinkamos sąlygos teismams vykdyti teisingumą. Auditas parodė, kad teismams tenka nagrinėti itin daug bylų, nevienodas teisėjų darbo krūvis, o dalis vykdomų funkcijų nėra tiesiogiai susijusios su teisingumo vykdymu. Pavyzdžiui, nustatyta, kad apie 30 proc. apylinkių teismų teisėjų neturėjo aiškios specializacijos ir turėjo būti „visų sričių specialistais“ – tas pats teisėjas nagrinėdavo civilines, baudžiamąsias ir administracinių nusižengimų bylas.
„Kai žmogus kreipiasi į teismą, jis tikisi dviejų dalykų – kad jo byla bus išnagrinėta profesionaliai ir per protingą laiką. Todėl labai svarbu teismų darbą organizuoti taip, kad teisėjai galėtų koncentruotis į savo pagrindinę funkciją – vykdyti teisingumą. Įgyvendintos rekomendacijos padeda mažinti perteklines procedūras, stiprina teisėjų specializaciją ir padeda užtikrinti žmogaus teisę į teisingumą“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Gyventojams – mažiau perteklinių teisminių procedūrų
Atsižvelgdama į audito rekomendacijas, Nacionalinė teismų administracija parengė ir patvirtino „Lietuvos teismų vystymosi viziją 2023–2033“, kurioje numatytos svarbiausios teismų sistemos tobulinimo kryptys ir siekiami rezultatai.
Teisingumo ministerija, reaguodama į auditorių pastabas, įvertino teismams priskirtas funkcijas ir inicijavo teisės aktų pakeitimus, kuriais atsisakyta teismams nebūdingų funkcijų, jas perduodant notarams arba antstoliams. Todėl gyventojams nebereikia kreiptis į teismą dėl leidimų nekilnojamojo turto sandoriams (kai šeimoje yra nepilnamečių), santuokos nutraukimo bendru sutarimu, tėvystės pripažinimo, kai nėra ginčo, ir kita.
Toks pokytis ne tik sumažino teismuose nagrinėjamų bylų skaičių, bet ir padėjo žmonėms išvengti perteklinių teisminių procedūrų.
Efektyvesnis darbas ir teisėjų specializacija
Sujungus apylinkių teismus ir jų rūmus, vietoje 43 apylinkių teismo rūmų šiuo metu veikia 27. Išplėtus jų veiklos teritorijas, atsirado daugiau galimybių subalansuoti teisėjų darbo krūvį ir stiprinti kompetencijas: šiuo metu visi apylinkių teismų teisėjai specializuojasi nagrinėdami konkrečias bylų rūšis, taip užtikrinant aukštesnę teisėjų kvalifikaciją ir greitesnį bylų nagrinėjimą. Taip užtikrinama aukštesnė kokybė, greičiau priimami sprendimai.
Įgyvendinamos dar dvi iš penkių teiktų rekomendacijų. Artimiausiu metu planuojama sukurti teisėjų korpuso formavimo strategiją ir peržiūrėti apylinkių teismo teisėjo optimalaus darbo krūvio nustatymo metodiką.
Saugumas jautriausiems gyventojams
Auditas atskleidė ir infrastruktūros trūkumus, todėl toliau gerinama teismų infrastruktūra. Iki 2033 m. visuose naujai statomuose, rekonstruojamuose ar remontuojamuose teismų pastatuose turės būti įrengti nepilnamečių apklausos kambariai bei atskiri laukiamieji liudytojams ir nukentėjusiems, taip užtikrinant jų emocinį saugumą proceso metu.
Aktualūs duomenys apie rekomendacijų įgyvendinimo būklę skelbiami Valstybės kontrolės interneto svetainėje Atviri duomenys | Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, o svarbiausių rekomendacijų įgyvendinimo būklės ataskaita – svetainės skyriuje Rekomendacijų įgyvendinimas.
