Karjera startuolyje daugeliui atrodo kaip patraukli galimybė ne tik išnaudoti savo kompetencijas, bet ir prisidėti prie prasmingų projektų, o sėkmingai susiklosčius aplinkybėms – ir užsidirbti. Pasaulinės tendencijos rodo, kad vis daugiau žmonių svajoja dirbti startuoliuose – tai jau nebe alternatyva korporatyvinei karjerai, o pirmasis pasirinkimas. Remiantis praėjusių metų Inovacijų agentūros duomenimis, Lietuvos startuoliuose dirba daugiau nei 19 tūkst. profesionalų.
Kaip rodo „Unicorns Lithuania“ duomenys, šiuo metu Lietuvos startuoliai yra paskelbę daugiau nei 500 laisvų darbo pozicijų. Visgi, kaip patvirtintų ne vienas darbdavys, rasti tinkamą darbuotoją ne visada paprasta.
Darbas startuolyje, lyginant su tradicinėmis organizacijomis, yra kitoks. Nors darbuotojai dažnai tikisi operatyvesnių procesų ir greitesnių rezultatų, įkūrėjai ieško ne tik greičio, bet ir tam tikrų asmeninių savybių.
„Esminis skirtumas – savininkiškumo jausmas. Tradicinėse struktūrose procesai dažniausiai būna aiškiai apibrėžti, o atsakomybių ribos – griežtai nustatytos. Startuolyje šios ribos yra gerokai lankstesnės ir dinamiškai kinta kartu su įmonės augimu.
Sėkmingas darbuotojas į verslą žiūri ne per savo pareigybės aprašymo prizmę, o kaip į bendrą kūrinį. Jis nebijo įžengti į vadinamąsias „pilkąsias zonas“, prisiimti atsakomybę už netiesiogines užduotis ir spręsti problemas, svarbias visai įmonei, o ne tik jo konkrečiai pozicijai. Tai žmogus, kuris nesako „čia ne mano darbas“, o ieško sprendimo, nes jam nuoširdžiai rūpi galutinis rezultatas“, – pasakoja lietuviško technologijų startuolio „Pulsetto“ produkto vadovas Žygimantas Kežutis.
Anot jo, komandoje kartais juokaujama, kad problemos ir sprendimai startuolyje gimsta vienodu greičiu. Todėl įsidarbinus tokioje aplinkoje reikia būti pasiruošus, jog kruopščiai suplanuota diena ar net ketvirtis gali pasikeisti akimirksniu. Čia svarbu ne tik tai, kas parašyta užduočių sąraše, bet ir gebėjimas proaktyviai padėti kolegai, kai „dega stogas“ – atsakomybė už galutinį rezultatą tenka visai komandai.
Svajojantys tik apie atlygį – neužsibūna
Jaunoji karta neretai kritikuojama kaip esą orientuota į greitą ir didelį uždarbį, tačiau, pasak Ž. Kežučio, tokia motyvacija startuolio aplinkoje retai būna tvari. Jo teigimu, tikruoju varikliu turėtų tapti noras kurti pokytį ir pridėtinę vertę – toks požiūris ilgainiui dažnai atsiperka ir finansine prasme.
Svarbu suprasti, kad startuoliai labai skirtingi. Didelės investicijos iš fondų ar privačių investuotojų neretai leidžia pasiūlyti konkurencingus atlyginimus, tačiau dažnu atveju patys įkūrėjai dirba petys į petį su komanda, kartu mokosi ir tik palaipsniui pasiekia geresnius finansinius rezultatus.
Anot Ž. Kežučio, viena didžiausių darbo startuolyje pridėtinių verčių – galimybė būti arti verslo sprendimų. „Jauni specialistai, matydami, kaip iš tikrųjų gimsta vertė, įgyja neįkainojamos patirties. Toks supratimas yra kur kas vertingesnis turtas nei šiek tiek didesnis atlyginimas, nes ši patirtis ateityje atveria nepalyginamai platesnes galimybes“, – pabrėžia produkto vadovas.
Platus kompetencijų spektras
Sparčiai augančiame startuolyje nauji ekspertai prisijungia dažnai, tačiau, kaip juokauja Ž. Kežutis, visų vardus vis dar pavyksta išmokti.
„Rasti „tuos“ žmones visada yra iššūkis. Ieškome ne tik techninių žinių, bet ir kultūrinio atitikimo. Taip, tempas pas mus didelis, tačiau tai ir yra didžiausias privalumas – profesinis augimas čia vyksta kelis kartus greičiau nei tradicinėje organizacijoje. Tie, kurie pagauna šį ritmą, paprastai lieka su mumis ilgam“, – sako jis, pastebėdamas, kad didelės darbuotojų kaitos nejaučia.
Startuoliai dažnai suburia įvairių sričių ekspertus. Pavyzdžiui, „Pulsetto“ reikalingų kompetencijų spektras itin platus – nuo elektronikos, mechanikos ir įterptinių sistemų inžinerijos iki duomenų analitikos ar aukšto lygio programavimo.
„Nors inžinerinėms pozicijoms teikiame prioritetą dirbti vietoje, nes tai susiję su fizine įranga, išliekame lankstūs ir neapsiribojame viena rinka. Pavyzdžiui, mūsų programėlės komanda sėkmingai dirba iš Lenkijos. Tačiau labiausiai džiugina tai, kad tampame traukos centru tarptautinio lygio talentams – turime sėkmės istorijų, kai po daugelio metų užsienyje į Lietuvą grįžę aukščiausio lygio specialistai ir vadovai pasirinko būtent mus. Tai rodo, kad galime pasiūlyti pasaulinio lygio iššūkius čia pat, Lietuvoje“, – sako Ž. Kežutis.
Lietuvoje veikiantys startuoliai ir iš jų išaugusios technologijų įmonės 2025 m. šalies biudžetą papildė 544,5 mln. eurų – 70 mln. eurų arba 15 proc. daugiau nei 2024 m., rodo asociacijos „Unicorns Lithuania“ duomenys. Toliau auga ir sektoriuje mokamas vidutinis atlyginimas – palyginus su situacija prieš metus, pernai jis buvo 400 eurų didesnis ir pasiekė 4,6 tūkst. eurų iki mokesčių.
